ⓘ Kariniai daliniai ..

Ala (dalinys)

Ala – senovės Romos auksiliarijų kariuomenės kavalerijos dalinys. Ala, kurioje tarnaudavo Romos sąjungininkai, būdavo vadinama ala sociorum. Alos vadas – alos prefektas. Alos kavaleristas būdavo vadinamas alarijumi. Alų pirmtakai atsirado Cezario laikais jo Galijos kampanijų metu. Manoma, tada kiekvieną alą sudarydavo 10 turmų. Alos lot. ala sparnas buvo pavadintos taip dėl to, kad legionų alos mūšyje būdavo naudojamos legiono sparnuose flanguose. Alų rūšys: Ala milliaria – 24 turmos. Viso 720 kavaleristų. Dvigubo stiprumo alos atsirado Flavijaus laikais 69–96 m. e. m. kartu su dvigubo sti ...

Armijų grupė

Armijų grupė – aukščiausias operatyvinis strateginis sausumos kariuomenės junginys kai kurių šalių kariuomenėse. Tarybų Sąjungoje tokio lygio junginys vadinosi frontas. Paprastai armijų grupė turėdavo 0.4- 1.5 milijono karių. Armijų grupei vadovaudavo generolas feldmaršalas ar generolas pulkininkas.

Atskirasis karinis dalinys

Atskirasis karinis dalinys – karinis dalinys, neįeinantis į sekančio aukštesnio lygio dalinio ar junginio sudėtį ir tiesiogiai pavaldus aukštesnio lygio vadovybei. Pvz., atskirasis batalionas neįeina į pulko ar brigados sudėtį arba atskirasis pulkas neįeina į divizijos ar korpuso sudėtį. Atskirieji kariniai daliniai skirti specialiems uždaviniams spręsti ir paprastai turi pakeistą sudėtį. Tokių karinių dalinių vadai paprastai būna vienu lygiu aukštesnio laipsnio. Pvz., atskirajai kuopai vadovauja ne kapitonas, o majoras, o atskirajam batalionui – ne majoras, o papulkininkis ar pulkininkas.

Banda (Bizantija)

Banda – karinis dalinys ar teritorinis administracinis vienetas vidurinėje Bizantijos imperijoje. Pavadinimas kilęs iš lot. bandum vėliava, o šis yra germaniškos kilmės. VI a. šiuo žodžiu vadino karinę vėliavą, o netrukus ir karinį dalinį, turėjusį tokią vėliavą. XVIII–XI a. Bizantijos armijoje banda buvo bazinio lygio karinis dalinys. 5-7 bandos sudarydavo turmą, o kelios turmos sudarydavo temą – jungtinę karinę-civilinę provinciją. Bandos vadas būdavo komes. Pėstininkų bandą sudarydavo 200–400 karių, o kavalerijos – 50–100. Skirtingai negu kiti bizantietiški administraciniai ir kariniai ...

Baterija (dalinys)

Baterija: Baterija pasen. – įtvirtinta pozicija forte ar tvirtovėje, lauko įtvirtinimuose, paruošta keletui vieno tipo artilerijos pabūklų, kurie vienu metu gali apšaudyti tą patį taikinį. Baterija vadindavo ir grupę panašiai išdėstytų pabūklų karo laive. Baterija – artilerijos ar raketų ugnies ir taktinis kovos padalinys, atitinkąs kitų kariuomenės rūšių kuopą, paprastai ginkluotas vieno tipo pabūklais.

Brigada (karyba)

Brigada – karinis dalinys, sudarytas iš 2-5 pulkų ir/ar batalionų, mažesnis už diviziją, bet didesnis už pulką. Prancūzijos žandarmerijoje brigada yra skyriaus ar būrio dydžio padalinys. Brigados būna divizijos dalis arba atskiras dalinys, neįeinantis į divizijos sudėtį. Tradiciškai brigados vado karinis laipsnis būna brigados generolas kitur – brigadininkas, kombrigas arba pulkininkas.

                                     

ⓘ Kariniai daliniai

  • t. Daliniais laikomi ir atskirieji kariniai vienetai  atskirasis batalionas, atskiroji kuopa. Būna net atskirųjų būrių. Tokie atskirieji kariniai vienetai
  • vadinamas tik batalionas ar analogiškas karinis vienetas. Žinomi Romos respublikos ir Romos imerijos kariniai vienetai: Manipula Centurija Kohorta Legionas
  • sudėtį. Atskirieji kariniai daliniai skirti specialiems uždaviniams spręsti ir paprastai turi pakeistą sudėtį. Tokių karinių dalinių vadai paprastai būna
  • Sparnais vadinami ir Britanijos karinių oro pajėgų bataliono rango antžeminiai daliniai Sparnais vadinami ir Britanijos karinių oro bazių RAF stations administraciniai
  • karinių struktūrų specialios paskirties pa daliniai OSNAZ analogas SSRS bei Rusijos ginkluotosiose pajėgose Specnaz daliniai skirti kariniams specialioms
  • savos pajėgos, raudonai priešo. NATO kariniai simboliai skirstomi į penkias plačias kategorijas: Kariniai daliniai įranga, įtvirtinimai ikonos, žymi
  • Ypatingųjų situacijų ministerijos bei kitų RF ministerijų ir žinybų kariniai daliniai veikiantys apygardos teritorijoje... Centro apygardos jungtinė strateginė
  • nešiojo tik kai kurie kariniai daliniai škotai, šveicarų gvardija Apie 1880 m. Prancūzijoje formuojant chasseurs alpins dalinius jų uniforminėmis kepurėmis
  • ginantys kariai, kariuomenės daliniai Įgula taip pat vadinami ir mieste nuolat ar laikinai dislokuoti kariniai daliniai karinės mokyklos. Kai mieste stovi
                                     

Centurija

Centurija – legiono dalis, sudaryta iš 80 žmonių, vadovaujama centuriono. Centurijos atsirado nuo Marijaus reformų 107 m. pr. m. e., iš pradžių jas sudarė 100 žmonių iš čia ir kilo pavadinimas, vėliau – 60, ir galiausiai nusistovėjo 80. Jie buvo suskirstyti į aštuonis kontubernijus, dešimties žmonių grupeles. Kontubernijus buvo mažiausias kovinis vienetas romėnų kariuomenėje.

                                     

Flotilė

Flotilė – tam tikros paskirties laivynas bei įgula. Paskirtis gali būti įvairi: prekybos laivynas, karinis laivynas. Flotilę gali sudaryti funkciniu principu atskirti vienetai. Pavyzdžiui, Lietuvos karo laivų flotilė susideda iš: Karinių laivų diviziono, Patrulinių laivų diviziono, Mininių laivų diviziono, Katerių grandies.

                                     

Kazokų šimtinė

Kazokų šimtinė, sotnia – kuopai analogiškas dalinys kazokų kariuomenėje. Rusijoje XVIII a. pradžioje atsirado kazokų pulkai, kuriuose būdavo 6 šimtinės. XX a. pradžioje taikos metu šimtinėje būdavo 120 kazokų, karo metu – 135: būrio uriadnikai – 4, vachmistras – 1, jaunesnieji uriadnikai – 8, rikiuotės kazokai – 120. šimtinės felčeris – 1, šimtinės trimitininkas – 1, Rusijos imperatoriškojoje armijoje šimtinė buvo eskadrono analogas.