ⓘ Romėnų karinės pareigos ..

Akviliferis

Akviliferis – vyriausias legiono signiferis Senovės Romoje, legiono ženklo akvilos nešėjas. Akvila nuo 104 m.p.m.e. buvo universalus legionų simbolis. Iki tol simboliais buvo ir vilkas, šernas, bulius bei žirgas. Akvila buvo svarbiausias legiono simbolis, jo praradimas buvo didžiausia įmanoma negarbė. Akvilos erelis paprastai būdavo pavaizduotas pakėlęs sparnus ir aprėmintas lauro vainiku, tupintis ant siauro trapecinio pagrindo, kuris būdavo pritvirtintas ieties tipo koto viršuje. Akviliferio pareigos buvo labai garbingos, laikomos žemesnėmis už centuriono, bet aukštesnėmis už opciono. Ak ...

Discentai

Discentai – Senovės Romos kareivis, mokomas, kad taptų kariuomenės specialistu imunu. Imunai buvo specialistai inžinieriai, karo lauko medikai, dailidės ir kitokie amatininkai. Jie kartu buvo visaverčiai kareiviai, prireikus jie kaudavosi kaip įgudę pėstininkai. Manoma, kad discentai kaip ir imunai būdavo atleisti nuo standartinės kovinės ir stovyklos veiklos, nes pagrindinė jų veikla būdavo daug laiko atimantis apmokymas. Kai kurios žinomos discentų klasės: Discens Epibatae – jūros pėstininkas mokinys Discens Aquiliferum ar Aquiliferorum – akviliferio erelio štandarto nešėjo mokinys Disce ...

Imunai

Imunai – specializuoti Senovės Romos kariuomenės kareiviai. Imunai turėdavo specializuotų įgūdžių, leisdavusių atlikti užduotis, netipiškas Romos kareiviams. Dėl savo specialiųjų gebėjimų imunai būdavo atleidžiami nuo paprastų ir nekvalifikuotų darbų, tokių kaip įtvirtinimų griovių kasimas, stovyklų ribų patruliavimas ir pan.

Karo tribūnas

Karo tribūnas – Senovės Romos pareigūnas, kuris buvo karinis valdininkas legione ar civilinėse institucijose. Profesionaliojoje kariuomenėje karo tribūnai neturėjo konkrečiai apibrėžto pareigų rato, jie būdavo legiono štabo karininkai. Jiems užduotis pagal situaciją skirdavo legatas. Kartais teigiama, kad karo tribūno rangas ekvivalentiškas dabartinių kariuomenių pulkininkui. Tradiciškai jauni vyriškiai, turėję senatoriaus rangą, būdami maždaug dvidešimties metų, siekdavo karo tribūno pareigų. Atitarnavę karo tribūnu jie pradėdavo "garbės kelią" cursus honorum – kelionę karjeros laiptais s ...

Legatas

Apie popiežiaus legatą skaityti čia. Legatas – aukštos senovės Romos kariuomenės karvedžio pareigos. Legatais visada būdavo senatoriai, ir jie buvo viršesni už visus karo tribūnus. Pretorių ar aukštesnio laipsnio legatai galėdavo valdyti armiją savarankiškai, nepriklausomai nuo tos provincijos vietininko. Tai buvo labai pelningos pareigos, kadangi kampanijos pabaigoje legatai gaudavo didelę karo grobių dalį. Dėl šios priežasties į legatus savanoriškai eidavo daug senatorių ir konsulų. Pagrindinės tarnybos buvusiems Romos valstybės tarnautojams buvo trys: legatus propraetor suteikiama buvus ...

Praefectus Castrorum

Praefectus Castrorum, kastros prefektas – ankstyvosios Romos imperijos kariuomenėje trečias pagal vyresnumą legiono karininkas, už kurį vyresni tik legatas ir vyresnysis karo tribūnas. Prefekto pareiga būdavo prižiūrėti įrangą ir įtvirtinimų statybos darbus, bet jis galėdavo ir vadovauti legionui, kai nebūdavo vyresniųjų vadų. Šias pareigas paprastai užimdavo išeiviai iš centurionų, kurie jau būdavo atitarnavę vyriausiuoju legiono centurionu primpilu. Tad kastros prefektu galėdavo tapti ir paprastas pilietis.

Primipilas

Primipilas – aukščiausio rango centurionas legione, vadovaudavęs pirmosios kohortos pirmajai centurijai. I–II a. primipilas galėdavo išsitarnauti iki raitelių pareigų. Dominato laikais primipilas buvo pareigybė maisto produktų žinyboje. Primipilas pagal padėtį buvo legiono vado padėjėjas. Jo pareigos: saugoti legiono ženklą erelį, Jis pagal pareigas įeidavo į legiono vado karo tarybą. prižiūrėti garsinių signalų davimą visoms kohortoms, duoti signalą legionui judėti, marše būti viso legiono priekyje, mūšyje – dešinio flango pirmoje eilėje. Paprasti centurionai paprastai vadovaudavo maždaug ...

Signiferis

Signiferis – Senovės Romos legionierius, nešiojęs kohortos ar centurijos signumą. Kiekviena centurija turėjo savo signiferį, tad legionas iš viso turėjo 59 signiferius. Kiekviena kohorta turėjo šešias centurijas, vadinasi – ir šešis signiferius, bet kohortos pirmosios centurijos signiferis buvo laikomas vyresniu už likusius penkis kohortos signiferius. Romos imperijoje legionuose dalinių emblemas nešiodavo ne tik signiferiai, bet ir akviliferiai, imaginiferiai, veksiliarijai ir drakonarijai.

Teserarijus

Teserarijus – sargybos vadas Romos armijos centurijoje. Teserarijai organizuodavo stovyklos kampanijų metu ar forto, sudarant jo įgulą, naktines sargybas. Jie privalėdavo gauti iš vado sargybos slaptažodžius ir juos saugoti. Kiekvienoje centurijoje būdavo po vieną teserarijų. Wilkes, 1972. Jie veikdavo kaip opcionų pavaduotojai. Savo funkcijomis jie atitikdavo dabartinių kariuomenių puskarininkius. Teserarijaus alga būdavo pusantro karto didesnė už standartinę legionieriaus algą, todėl teserarijai būdavo priskiriami seskviplikarijams lot. sesquiplicarii pusantros algos vyrai.

                                     

ⓘ Romėnų karinės pareigos

  • formalios karinės pareigos Savo Commentarii de Bello Gallico Julijus Cezaris duksais vadino tik keltų karvedžius. Išimtis buvo tik vienintelis romėnų vadas
  • Romėnų kariuomenė lot. Militia senovės Romos karinės pajėgos laikotarpyje nuo Romos miesto įkūrimo apie 800 m. pr. m. e. iki Vakarų Romos imperijos
  • karo tribūno ar kito aukšto karininko padėjėju romėnų legionuose. Dažnai atitiko štabo viršininko pareigas Pavadinimas corniculārius atsirado iš rago pavidalo
  • batalioną Šia pareigas Aleksandras Makedonietis įvedė pasiremdamas Achemenidų Persijos hazarapatish pareigomis Chiliarcho pareigos buvo tiek karinės tiek civilinės
  • priešų romėnų kušanų atakų. Argbadus parinkdavo iš bozorganų  persų kilmingųjų, kurie užimdavo pareigas imperijos administracijoje. Argbadų pareigos iš
  • pareigūnas magistratas Šį titulą dalinosi 2 3 skirtingos vyriausybinės ir karinės institucijos. Iš pradžių tribūnais buvo vadinami genčių arba tribų tribus
  • veiksmai, vadovaujami romėnų konsulo Kvinto Marcijaus Filipo, persikėlė į Makedoniją. Pasikeitusi situacija bei išaugęs romėnų pranašumas kare su Makedonija
  • priešus kaip romėnai ar kušanai. Sasanidų šachinšachas marzbanus paprastai parinkdavo iš bozorganų  persų kilmingųjų šeimų. Marzbano pareigos paprastai
  • peregrinus sprendęs atvykėlių tarpusavio ar jų santykių su vietiniais romėnais teisinius reikalus. Įsteigus Romos provincijas, atsirado ir kiti pretorių
                                     

Bukcinatorius

Bukcinatorius – eneatorius romėnų kariuomenėje, bukcina grojęs signalus. Bukcina grodavo signalą lot. classicum, signalus naktinėms sargyboms.

                                     

Drakonarijus

Drakonarijus – signiferis Senovės Romos kariuomenėje, nešdavęs draką – Romos kavalerijos dalinių štandartą. Manoma, kad drakai perimti iš sarmatų tada, kai II a. pradžioje Romos kariuomenėje pasirodė auksiliarijai sarmatai ir dakai.

                                     

Eneatorius

Eneatorius – Romos kariuomenės muzikantas, pūtęs metalinį pučiamąjį instrumentą. Egzistavo eneatorių kolegija lot. collegium aeneatorum.

                                     

Imaginiferis

Imaginiferis – signiferis Romos imperijos kariuomenėje, kuris nešdavo imagą – imperatoriaus atvaizdą. Imaginiferio pareigybė kohortose atsirado valdant Augustui, kai pirmą kartą buvo įvestas imperatoriaus kultas. Imagas būdavo metalinis trimatis imperatoriaus portretas, kurį nešdavo pirmojoje legiono kohortoje.

                                     

Kampidoktoras

Kampidoktoras – asmuo, kuris mokydavo kareivius atlikti pratimus. Romos respublikos laikais šias pareigas atlikdavo centurionai arba nusipelnę kvalifikuoti kareiviai veteranai.

                                     

Konkvizitorius

Konkvizitorius – valdininkas Senovės Romoje, atsakingas už verbavimą į kareivius. Keliaudavo po šalį ir agituodavo eiti į kareivius, kai stigdavo kareivių daliniams sukomplektuoti. Kartais už tokią agitaciją atsakingus asmenis nutarimu paskirdavo Romos senatas.

                                     

Kornicenas

Kornicenas – romėnų kariuomenės eneatorius, grojęs signalus metaliniu pučiamuoju instrumentu kornu. Kornicenai būdavo duplikarijai, gaudavę dvigubą algą. Kornicenai visada žygiuodavo centurijų priešakyje kartu su teserarijumi ir signiferiu. Kornicenai būdavo naudojami ir centurionų padėjėjai kaip opcionai.

                                     

Kornikuliarijus

Kornikuliarijus – legionierius, buvęs centuriono, karo tribūno ar kito aukšto karininko padėjėju romėnų legionuose. Dažnai atitiko štabo viršininko pareigas. Pavadinimas corniculārius atsirado iš rago pavidalo ženklelio lot. cornicule, kurį nešiodavo kornikuliarijai.

                                     

Tubicenas

Tubicenas – romėnų kariuomenės eneatorius – trimitininkas, perdavinėjęs signalus romėnų tūba. Pagrindiniai tubicenų perduodami signalai buvo pulti, trauktis, palikti stovyklą. Pagal Arrian legione būdavo 38 tubicenai – trys būdavo priskirti vadovybei, trys – kavalerijai, penki – pirmajai kohortai, likę padalinti likusioms kohortoms. Pagal kai kuriuos duomenis tubicenai nešiojo ne šalmus, o grandinius gobtuvus.

                                     

Veksiliarijus

Veksiliarijus – Romos legiono signiferis, nešiojęs veksiliumą – karinį štandartą. Tas štandartas būdavo ant ieties ar tiesiog ilgo koto skersinio kabanti audeklo marška su legiono pavadinimu ir emblema Veksiliarijai egzistavo tiek pėsčiuosiuose legionuose, tiek kavalerijoje.